lova

lóva sf. (1) 1. SD136, R, K gulimasis baldas: Sergu, jeib į lóvą nueičiau gulti J. Gulėjo Arvydas Gailiūnas savo siauroje geležinėje lovutėje, pastatytoje kertėje A.Vien. Iš tavo šakelių žalia lingynelė, o iš liemenelio margoji lovelė StnD3. Kol aš lovo[je] guliu, tol atilsį turiu JV839. Trečias negalėjo [gerti], lovelėn gulėjo LMD(Sn). Ir lovužėlùžė sugriuvo Jrk104. Kas čia mano lovelytùžę užgavo? Jrk104. O lovaitė̃lei suyrant, pašokdams suriko Jrk104. ^ Gerai miega, galì su lova išnešt Ėr. Lova – tinginio lopšys LTR(Šll). Anksti eisi lovon ir anksti kelsies iš jos – tavo namų daktaras nežinos KrvP(Ps). Yr dvylika brolių, gulia vienoj lovoj, ir nė vienas negulia prie krašto (tekinis ir stipinai) Grg. 2. patalas, guolis: Jos pareina, ir į lovą – nė juda, nė kruta Žml. Ją priėmė lovų klot J.Jabl. Koja skauda – an lóvos guli, nevaikščioja Str. Lovos režimas paskiriamas ūminių širdies funkcijos sutrikimų atvejais rš. ^ Meškos eidamas medžiot, pataisykis lovą, o šerno – kapus S.Dauk. 3. ilgas suolas pasienyje: Vaikai, eikit gult ant lóvos Dglš. Tę ant lóvos numečiau Trak. Mūsip itai lóva, kur sėdi Zt. 4. žr. lovys 6: Kai iš smilčių nori išskirti auksą, jas plauna ilgose lovose rš. Duoda vietą upei kokiai plaukt tykiai ing lovą Angaros rš. Tos upės lova išklota akmenimis rš. 5. vieta jaujoje tarp dviejų ardų: Visas aštuonias lóvas ažustačiau Dbk. Linų penkios lóvos pridžiautos gulia Skdv. Kad nedidelė jaujelė, tai šešios lóvos būna Pc. Šįmet linų pridžiovėm dvi rejas ir tris lovas dar Vkš. ║ tarp dviejų ardų jaujoje džiaunamas linų ar javų kiekis: Dar liko mint dvi lóvos Jrb. Kelintą lovą jau kuliat? Grž. Lig pietų išmynėm dvi lóvas linų Vb. Jis (velnias) iš jaujos neneša glėbiukais, ale grūdžia cielom lovom, kiek tik pro duris ištelpa LMD(Šlv). 6. atskiras sielių narys, straipsnis: Jūros sielių lovos viena su kita sukabintos storomis grandinėmis rš. Lovos priekyje ir užpakalyje turi būti tinkami vairuojamieji irklai rš. Aš plukdžiau lovas Kpč. Tik nekalkit didelių lovų, ba per ledarėzus neišlįs Mrk. Jis tris dienas lóvas varė Prl. 7. girnų dėžė: Iššluoj girnų lóvą Dkšt. Reikia naujos lóvos girnom: byra miltai Ds. 8. dėžė gyvuliams šerti, ėdžios: Kad ir bet kokia lóva, vis geriau, nei in žemės, aba pašarą gyvuliai sumindo, kai tik padedi in žemės Dglš. Pririšk karves prie lóvų ir įdėk kratinio Kair. 9. po žardu padarytas specialus stalas žardomų linų sėmenims birti: Žardą pastačiau, o lovos dar nepadirbau Sdk. 10. lysvė, ežia: Viduryje tos rūmės it po pat langais trobos ir alkieriaus buvo ketvirtainiška lova žemių išpurentų, par uolektį storai pripilta S.Dauk. Kiek lovų darysi agurkam? Ssk. Vidury mano darželio auga lova rūtų LTR(An). Sodinau narcizus, razetas lóvos vidurėlin Sdb. Darželio vidurė[je] padarėm vieną didelę lóvą rūtoms, aplink didžiąją – mažas lovikes kitoms gėlėms Up. Apdėk lovą akmenim, kad žemės nebirtų, ir bus gražiau Šlv. Pilną lóvą prisėjo rūtų Skdv. ║ laidojimo vietoje sukastas kaupas žemių, kapas: Kapų lovos apvadžiotos marmuro arba medžio kraštais Šlč. Nuėjo ant kapų pataisyt lóvos senelio Lnkv. ║ kūgis, kupeta: Bėk šieno sukasti į lovas – ateina lietus Kp. 11. toks žemės gabalas, laukas, užuogana: Toj lovoj kaimai ganydavo bendrą bandą per vasarą ir galvijų negydavo namo Lg. Mūsų bulvės į tris lovas susodytos Srj. 12. išgulusių javų plotas: Pirmiau su dalgiu išpjausim rugių lóvas, kad nesudygtų gulėdami Jnš. 13. nava: Pilioriai dalina bažnyčią ant trijų lovų rš.

◊ į Prokrùsto lóvą guldýti veliuoti: Jiems svetimos negyvos schemos, noras sudėtingus reiškinius guldyti į Prokrusto lovą ir, jeigu jie ten neįtelpa, kapoti jiems galvas arba kojas A.Vencl.

kaĩp lóva labai nupenėtas: Na, ir karvė – kai lóva! Trgn.

kairè kója išlìpti iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Prieš šaukdamas pasiklaustum. Kaire koja iš lovos išlipai? rš. lóva sugriùvo Ds pati gimdė.